Žiema nereiškia pertraukos dronų skraidyme. Priešingai – šaltas, skaidrus oras, snieguoti kraštovaizdžiai ir mažiau apkrauta oro erdvė suteikia unikalių galimybių tiek DJI kamerų dronams, tiek FPV skrydžiams. Tačiau kartu žiema atneša ir savų techninių bei fizinių iššūkių, kurių ignoravimas gali baigtis sugadinta įranga ar net pavojingomis situacijomis.
Svarbiausias veiksnys skraidant žiemą – baterija. Žema temperatūra veikia tiek DJI išmaniąsias baterijas, tiek FPV LiPo ir Li-ion akumuliatorius. Šaltis sumažina baterijos gebėjimą tiekti galią, sutrumpina skrydžio laiką ir gali sukelti staigius įtampos kritimus. Tai ypač pastebima FPV skrydžiuose, kur didelė srovės apkrova kartu su šalta baterija gali lemti netikėtą galios praradimą.
Dėl šios priežasties baterijas prieš skrydį reikia laikyti šiltai – pavyzdžiui, kišenėje, kuprinėje ar termo dėkle – ir į droną dėti tik prieš pat pakilimą. Skrydžio pradžioje rekomenduojama skristi ramiai, neagresyviai, kad baterija palaipsniui sušiltų.
Šaltis veikia ir patį pilotą. FPV skrydžiuose rankų tikslumas yra kritiškai svarbus, o sustingę, sušalę pirštai stipriai sumažina valdymo tikslumą. Šilti pirštinės, rankų šildytuvai ar skraidymas užuovėjoje gali ženkliai pagerinti komfortą. Kai kurie pilotai žiemą skraido ir iš automobilio – tai įmanoma, tačiau reikia atsižvelgti į galimą signalo susilpnėjimą. Be to, skraidant iš transporto priemonės gali būti sudėtingiau laikytis atviros kategorijos reikalavimo dėl tiesioginės vizualinės linijos (VLOS).
Žiemos oro sąlygos ir aplinka gali būti apgaulingos. Sniegas ir rūkas mažina matomumą, o drėgmė yra pavojinga elektronikai. DJI dronų atveju ypač svarbu stebėti sensorių veikimą ir GPS signalą. FPV dronams šaltis daro plastiko detales ir propelerius trapesnius – kritimai, kurie vasarą baigtųsi tik nedideliais įbrėžimais, žiemą gali baigtis sulūžusiomis detalėmis. Todėl verta turėti atsarginių propelerių ir vengti nusileidimo tiesiai į sniegą. Žiemą nusileidimo kilimėlis – ne prabanga, o praktinė būtinybė.
FPV skrydžiuose žiemą dažna problema – akinių rasojimas. Temperatūrų skirtumas sukelia kondensaciją, kuri per kelias sekundes gali padaryti vaizdą visiškai neįskaitomą. Akinų pašildymas prieš skrydį, jų įjungimas iš anksto ir staigių temperatūros pokyčių vengimas padeda sumažinti šią riziką.
Papildomo dėmesio reikalauja ir kameros nustatymai. Snieguoti vaizdai dažnai suklaidina automatinę ekspoziciją – tiek DJI dronai, tiek FPV kameros linkę fiksuoti per tamsų ar pilkšvą vaizdą. Geriausiems rezultatams rekomenduojama fotografuoti RAW formatu, kuris leidžia vėliau koreguoti baltos spalvos balansą, bei naudoti ND filtrus. Jie veikia kaip saulės akiniai kameros objektyvui, sumažindami perteklinę šviesą ryškiomis sąlygomis, kai žiemos saulė yra žemai.
Po skrydžio priežiūra yra ne mažiau svarbi. Žiemą kondensatas lengviausiai susidaro tuomet, kai šaltas dronas greitai įnešamas į šiltą patalpą. Gera praktika – iš pradžių palikti droną ir baterijas krepšyje ir leisti jiems palaipsniui sušilti. FPV dronams elektronikos apsaugai padeda konforminė danga, tačiau net ir tokiu atveju po skrydžio visą įrangą būtina kruopščiai išdžiovinti.
Skraidymas dronais žiemą nėra sudėtingas, jei supranti šalčio poveikį baterijoms, elektronikai ir sau pačiam. Tinkamas pasiruošimas, ramus skrydžio stilius ir atsakinga priežiūra po skrydžio leidžia saugiai skraidyti žiemą ir mėgautis vaizdais bei patirtimis, kurios vasarą tiesiog neįmanomos.
Žiema – tai ne pertrauka dronų skraidyme. Tai tiesiog kitas sezonas.